- išpopinti
- 1 išpópinti šnek. 1. tr. J, Rdm išlepinti, išpaikinti: Ka iš mažumos išpópina vaiką, tai labai blogai Jnš. Mane mažą tetos išpópino Rs. Ta mergaitė tep išlepinta, tep išpõpinta! Kt. Užaugino, išpópino [vaiką], tai te špygą po nosia – atsilygino Bgt. Vienturtis sūnus dažniausiai esti išpópintas Kair. 2. tr. išpuošti: Kad išpópino močia mergaitę pamergiuos išleisdama! Kp. 3. refl. lepinantis, labai prisižiūrint, išsigydyti: Iš ligos išsipõpinti, t. y. išsitvalinti J. \ popinti; išpopinti
Dictionary of the Lithuanian Language.